Mergaitė kuri nenorėjo būti mergaite...

Svečias

I.

Viskas prasidėjo kai ji šventė savo vienuoliktajį gimtadienį. Eglė buvo laiminga, nes ateis klasės lyderės.Na žinomą už kelis saldainius visus papirksi.Bet juk tokią dieną vertą pasilepinti?
Žvakutės - kurios laukia kol jas užpūsi ir tapsi vyresnė,tortas - saldus saldus,suteikiantis saldžių atsiminimų , ar gali būti geriau?
Eglė neramiai žvelgė pro langą ir taisėsi plaukus.
-Ar taip tinka?-paklausė katino kuris be nuovokos sedėjo ant lovos.Nelaukusi KATINO atsakymo Eglė pakilo nuo kedės. Staiga per langą pastebėjo penkias figūras su trumpais sijonais. Cyptelėjusi ji išsitraukė iš spintos savo margąjį sijoną kurį su didžiausiu nuoširdumu padavanojo mama. Paėmusi žirkles be gaileščio jį perkirpo. Apsimovusi viršutine dalį nubėgo laiptais žemyn. Pastūmusi brolį nuo durų net nekreipė dėmesio, kad jis jau verkė. Skambutis į duris. Eglė giliai įkvepė ir atidarė duris. Meiliai pažvelgė į lyderes. Bet jų veidų išraiškos nutraukė Eglės svajones būti vieną iš jų...

Svečias

Geras. xD Mano vardas. Sudomino. Tęsinio. ;)

Svečias

Įdomu,įdomu xD

Svečias

Dėk tęsinį.

Svečias

Įdomiai :}
Reikėtų tęsinio : D

Svečias

Nu blin, tingiu -.-

Svečias

Nereikėjo dėti, jei tyngi tęsti

O dabar duok mums tęsinį

Svečias

2.
Viena iš lyderių, vardu Aurelija įžengė pirmoji. Jos apranga, batai ir visa kita buvo matyta Eglės įvairiuose madų žurnaluose.
Na, juk jos tėtis buvo miestelio seniūnas, ko dar norėti. Na o Eglės tėvai, paprasti. Mama tik virėja, o tėtis tik mokyklos sargas. Vaikai iš jos šaipydavosi, tik dėl tėvų ir aprangos. Mokykloje svarbiausia tėvai ir apranga? O, taip, bent jau šiuolaikiniams vaikams tik tas ir rūpi.
Aurelija apžiūrėjo holą. Kitos pasekė jos pavyzdžiu.
-Kur dabar?-ištarė Aurelija savo šilkiniu balseliu.
-Ehem..na..t..ten,-išmikčiojo Eglė ir nusivedė ''drauges'' į svetaine.
Penkiolika minučių svetainėje buvo įtampa ir nepasitikėjimas. O jeigu Eglė suklydo pasikviesdama jas? O jeigu jos smerks Egle ? Ne, to nebus, jeigu JI pasistengs.
Eglė atnešė apvalų ir riebų tortą, papuošta 11 žvakučių .
-Norite?-padėjo ant staliuko ir bandė atgauti savo įprastinį balsą.
-Ne, ačiū. Mes nenorime sustorėti kaip kaikurie. Na, bet mes tavęs nekaltiname, tu nekalta kad NORI tiek valgyti, juk kažkada tikrai neliks maisto JUMS, juk ne visi mes... turtingi,- tarė Aurelija, o kelios ''draugės'' sukikeno.
Eglės širdis suvirpėjo. Ji stengėsi ramiai kvepuoti, tačiau nesisekė. Akyse kaupėsi nevilties ašaros...

Svečias

Neblogai : ) Tik patarimas, nedėk žodžio "draugės" į kabutes. Vieną kitą kartą gali užsimint, kad tariamos draugės ir tiek. Dabar ne kaip atrodo šitas draugių rašymo variantas : )
p.s. miesteliai prezidentų neturi. Didieji miestai turi merus, o mažesnieji - seniūnus : )

Svečias

susimaišiau ;DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

ačiū ;*

Svečias

Visiems pasitaiko : )
Nėr už ką : )

Svečias

Įdomu.Dėk tęsinį.Patiko.

Svečias

Later

Svečias

Gal jau?

Svečias

Kai reikės įdėsiu, o dabar prašau nefloodinti. D:<

Svečias

Tai, kad jau reikia ;D

Svečias

(((Nu dėk jau tęsinį. ;D )))

Svečias

3.

Ašaros smaugė Eglės gerkle, ji bandė jas šluostytis bet jos riedėjo jos veidu vis greičiau ir greičiau. To neturėjo būti, tai negalėjo atsitikti. Gimtadienis, tapo sužlugdytas,beprasmis. Eglė tapo pajuokos objektu.
Į svetaine įėjo mama su tėčiu ir rūščiai pažvelgė į kitas mergaites. Jų veidai buvo neįskaitomi ir šalti. Mama ramindama apkabino Eglės pečius ir paglostė galvą. Eglė tik kūkčiojo, pasitikėjimas žmonėmis slydo iš po jos kojų. Tėtis su griežta veido išraiška palydėjo mergaites iki durų. Viena mergaitė, iš jų būrio, vardu Agnė, pažvelgė į Egle su sielvarto pilnomis akimis, lyg atsiprašydama , lyg apgailestaudama.
Mergaitėms išėjus, Eglė išsivadavo iš mamos glėbio ir nubėgo laiptais į savo kambarį - ten, kur ji galėjo būti savimi.
Eglė pasižiūrėjo į veidrodį,atrodė kaip baidyklė, susivėlusi ir išbalusi. Atsigulusi ant lovos lėtai užmerkė akis panerdama į saldų gyvenimo sapną, kuriame ji buvo, ne kas kitas, o berniukas...

Svečias

Patiko

Kelk dar

Svečias

Boružėlė rašo:: Patiko
Kelk dar

Svečias

4.

Po ilgos ir saldžios nakties Eglė pramerkė akis. Nieko keisto nepamatė tik baltas lubas. Dar truputėlį pagulėjusi ji atsisėdo ant minkštos lovos krašto. Pasitrynusi akis ji pažvelgė į sieną nukabinta sportininkų plakatais. Pažvelgė į kampą kur stovėjo didelė ir plati mergaitės spinta, bet ten stovėjo tik futbolo kamuolys. Pažvelgė į rūbus kurių po beviltiškosios gimimo dienos nespėjo nusivilkti, tai nebuvo paprasti mergaitės rūbai, tai buvo šortai ir marškinėliai su mašinomis. Eglė stryktelėjo nuo lovos ir nubėgo prie sienos kur mergaitės gyvenime kabėjo veidrodis. Jo ten nebebuvo. Eglė pradarė duris ir kyštelėjo galvą. Nieko nepamačiusi ji nubėgo į vonią ir įsispoksojo į veidrodį. Veidrodyje ji išvydo labai gražų berniuką. Plaukai buvo trumpesni, beveik iki akių, akys žalios ir gilios, nosis riesta, o šypsena kerinti.
Iš apačios pasigirdo balsas, turbūt naujosios mamos. Eglė movė per duris. Pribėgusi laiptus, jau norėjo lipti, tačiau akį užkabino turėklai. Nusileidusi ji pasuko galvą į mama, tikėjosi išvysti kitą, tačiau mama buvo ta pati. Už stalo sėdėjo tėtis, toks pats kaip ir seniau, griežtas ir linksmas.
Eglė užsimerkė ir mintyse nusišypsojo savo senąją šypsena patirdama naujojo gyvenimo įspūdžius...

Svečias

Patiko
Laukiu dar:39:

Svečias

Labai patiko.
Daaar, daaar, daaaaar. ;DD

Svečias

Žiauriai keistai čia viskas. Bet gerąja prasme, tikrai ne blogąja.
Man labai patiko skaityti, taip lengvai ir įdomiai.

Svečias

Ačiū ;*

» Mergaitė kuri nenorėjo būti mergaite...
» Mergaitė su šešiais perukais.
» Kurį mėnesį gimėte?
» Ir viskas galėjo būti kitaip...
» krabis5 siūlo sveikinti ir būti pasveikintiems (bow)