„Tamsoje“ | įžanga

Svečias

Įžanga

Kai kam ši naktis darbo metas. Kai kam ši naktis tai tik dar vienas žaidimas, kuris pasikartoja nuolat. Kai kam šita naktis kupina baimės ir siaubo. Bet. Ši naktis nėra išskirtinė. Ji tokia kaip ir visos. Pragariška.
Tamsiame skersgatvyje šmėsteli mažos būtybės siluetas. Nedidelės, basos pėdutės šlepsi greitu ritmu į asfaltą. Mergaitės širdutė trankosi it patrakus. Iš siaubo. Padarėlis, bėgdamas tam, kad išliktų, sunkiai alsuoja. Penkiametė nekreipia dėmesio į kelią. Ar ant žemės bus stiklo šukių, ar aštrių akmenukų, jai nesvarbu. Ji kaip medžiojama auka, sutelkia visa savo dėmesį į galimybę pasprukti iš plėšrūno nagų. Mergytės kruvinos kojytės pasiduoda ir būtybė suklumpa. Pasigirsta šiurkštus didžiulių šunų urzgimas. Vaikas sukaupęs paskutines jėgas, atsistoja ir žengęs kelis žingsnius pasislepia už konteinerio, apkabina rankytėmis kelius. Stebint prožektorių mėtomus šviesos takus, jos kūnelis tirti. Galbūt jai gyventi liko nedaug.
- Čia nieko reikalingo mums nėra, - sušunka stiprus balsas ir prožektorių šviesos dingsta kartu su judančiais šešėliais.
Mergytė tik po penkių minučių iškiša galvytę iš slėptuvės. Pasigirsta iš penkiametės lūpų palengvėjimo atodūsis. Vis dar virpantis kūnelis nesugeba greitai judėti, bet reakcija nesulėtėja. Netikėtai mergytė pajunta masės svorį ant savo peties. Krūpteli iš netikėtumo, o rankos savininkas prabyla:
- Turi namus?
Vaikas tik lėtai, neryžtinga papurto savo nedidelę galvytę. Vyras suima mergaitės delniukus, nusišypso ir pasako:
- Eime su manimi.
Mažylė ištraukia savo delniukus ir tiesia rankytes į jo kaklą. Supratęs gestą, vyriškis paima gležną būtybę ant rankų ir nusineša.

Svečias

OBaną ;D patikti :D

Svečias

Dėkui. :3

» Netikėta Amelijos K. Light istorija.(įžanga)