Prisiminimai
Kai prisimenu aš jus,
Mažus ir didelius,
Širdį spaudžia...
Kam reikėjo jums išeiti?
Prisiminimai yr geri,
Blogu nėra nei vieno,
Myliu jus, mylėjau ir myėsiu,
Esate jus šiame pasauly
Ar išėję į dangaus kelią...
Lotas
Lotas, Lotas,
Jis sulotas.
Loja, loja,
Nesustoja.
Lotas, Lotas,
Jis dalotas.
loja,loja,
Nenustoja.
Au,au,
Au.Rauf,
Rauf,rauf.
Megei
Mege, grįžk į šį pasaulį,prašau,
Mege, būk miela drauge mana,
Nemačiau tavęs,
Tai svajonė mana...
Mege, pasilik prašau, štai čia.
Mege, būk mano likimo dovana.
Noriu, labai pamatyti aš tave.
Grįžk miela, brangi...
Pasveik
Pasveik, mielasis, Reksai,
Nuliūdinai vakar vakare mane.
Verkiau, ant pasaulio pykau,
Nes myliu tik tave.
Buvai šalia manęs,
Kai mažius tu buvai,
Siautėjai po namus,
vazonus sau vartei.
Dabar kai užaugai,
Meiluti, susirgai.
Įtaria rachitą tau,
O tau dar neramiau...
Nerimuotas:
Dangus - upė,
Ežeras,jūra didžiulė.
Debesys - laivai,
Žuvys, paukščiai...
Ten yra prasmė,
Žydra prasmė.
Kartais dangus prasmės neturi.
Ją praranda pavirsdamas į pilką pyktį.
Dangus būnda ir ąsotis
Kuris laisto vandenį visur,
Bet dangus yra kažkas
Ko niekas nežino, net ir tu...
Nuo gimimo lyg mirties
Matysime dangų.
Gal ateity ir dings prasmė.
Teks ieškoti jos žemėj...
Mama
Vienintelis žmogus pasauly,
Kuris glosto tavo galvą,
Švelniai žandą pabučiuoja,
Tai mama...
Vienintelis žmogus pasauly,
Kuris nosinę ištraukia,
Ašaraitę nušluosto.
Tai mama...
Vienintėlė pasauly,
Mylimiausia iš visų,
Pabara už išdaigas,
Bet meilės nemažėja....
Juk jau aišku,
Tai mama,
Mano saulė ,gėris,
Gėlelė, debesėlis...
Ruduo
Medžiai be lapų,
Nuogi jie stovi,
Einu aš pro šalį
Ir žiūriu į juos.
Staiga vienas tarė:
-Padėki tu mums,
Mums šalta labai,
Paduok kailinius.
Žiema
Atėjo baltoji žiemužė,
Užklojo ant žemės lapus,
Užpustė mažytį kiemelį
Oj, nieks nežino kaip šalta bus.
Kai reikėjo man palto,
Džiaugiausi labai,
Stačiau sniego senį
Ir mažą vaikelį.
Damatinas
Jis demėtas, ne landsyras,
Ar ne biglis kažkoksai
Dalmatinas, dalmatinas !
Eina greit medžiot jisai.
Miško pakraščius apuosto,
Neša antį, šerną jis nušautą.
Džiaugias juo visi,
Ploja rankom !
Pėdsekys
Prieš menulį
Kažkas šviečia,
Juda kruta
Pamažu
Pėdsekys, bavaras
Gasdina mane,
Kad užmigt
Aš negaliu
Kalėdos
Kai Kalėdos jau artėja,
Kai tu lauki dovanų,
Kai senelis Šaltis atbėgėja,
Tu sulaiki jų.
Pats žinai,
Ko tu sulauki,
Pats žinai,
Ko tu taip lauki.
Tai Kalėdos,
Didelės Kalėdos,
Neša laimę, džiaugsmą
Ir mažytę dalėlytę verksmo.
To džiaugsmingo verksmo,
Nuo kūrio, tu neliūdi,
Nuo kūrio,
Tu tik verki...
Nepamiršk
Nepamiršk manęs,
Kad ir kiek laiko mirus.
Nepamiršk manęs,
Kad ir kiek esu sena.
Nepamiršk manęs,
Nors aš katik tik gimus.
Nemapiršk manęs,
Nors jauna dar esu.
Temos pavadinimas: doberman. rašo 
Tr. 06 23, 2010 1:50 pm