Gyvenimas užrištomis akimis.

Svečias

Pati kažkodėl neskaitau kitų pasakojimų. gėda. ;D joo. žinau. ;DDDDDDD

tai vat. šiaip šitą jau labai seniai pradėjau kurt ir niekaip nebaigiu.

Įžanga.

Mano vaikystė buvo tobula. Turėjau patį nuostabiausią tėtį ir mamą Žemėje.Turėjau savo geriausią draugą Denį. Prisimenu kai su tėčiu statydavom smėlio pilis, žaisdavom lego. Tačiau mano tėtis buvo pas geriausias. Nepaminėjau dar vieno svarbaus dalyko. Turėjau be galo gerą brolį Tedą. Jis buvo tikrai geras. Pamenu, kai jis su Deniu mokė mane važinėti dviračiu arba kai jie kažkada, kad mane pralinksmintų bandė vaidint Romeo ir Džiulietą. Denis buvo Tedo amžiaus. Kai man buvo trys metai, jie buvo keturiolikmečiai paaugliai. Suprantu, kad Denis buvo už mane tikrai daug vyresnis, bet jis man buvo pats geriausias draugas. Dabar aš nė vieno jų neturiu. Nei tėčio, nei Tedo su Deniu. Turiu tik mamą, bet greit ir jos galiu neturėti. Ji susirgo vėžiu.Tėtis žuvo auto avarijoje. Verkiau. Galvojau, kad mano gyvenimas žlugo. Man buvo ketveri kai jo netekau. Šešerių netekau ir Denio su Tedu. Jie įsivėlė į narkotikus. Per kurį laiką jų nebeliko. Juos nužudė keli paaugliai iš jų taip sakomos ,,gaujos‘‘. Dabar man penkiolika ir aš noriu susirast tuos žmones, kurie juos nužudė. Žinoma, aš jų nerasiu. O gal. Taigi. Grįžkim į realybę.

p.s. atsiprašau už klaidas. *.*

Svečias

Kadangi vienintelis dalykas kurį aš bent pusėtinai moku yra skaitymas ir rašymas - nepyk, bet vardan tavo tobulėjimo rėžiu kritiką. :D
Pati idėja tikrai bus nebloga. Bus nebloga, jeigu tu nenutempsi visų į įvykių į pilką kasdienybę ir nepadarysi iš istorijos tiesiog itin įprastos rašliavos apie liūdną paauglę ir jos sušiktą gyvenimą. Išlaviruok tarp tos kasdienybės ir tikrojo veiksmo. Atsimink, kad tavo pasirinktas pagrindinis personažas yra itin įdomus, nepamiršk, jog jis (na ji) turi vieną itin rimtą tikslą ir ji turi siekti jo, daugiau ar mažiau plaukdama tiesiai. Dabar tu turi žengti vieną žingsnį ir pasirinkti kokia tavo istorija bus - nuostabi ar tiesiog... šiaip sau.
Tiek apie pačią idėją.
Apie pačią struktūrą - yra toks gėris kaip pastraipos (po velnių, nuskambėjo taip sarkastiškai, šitaip neturėjo :D). Rašant labai padeda tiksliau išdėstyti mintis, jos lengviau skaitosi. Tiesiog pasiimi vieną pastraipą, aprašai joje apie vieną dalyką, padedi, pajami kitą ir tada kitą temą ir vėl rašai. Dabar skaityti buvo sunkoka, ne itin įtraukė.
Sėkmės tęsiant, lauksiu kito gabaliuko. :))

Svečias

kadangi rašau nedaug, tai nėra mano stiprioji pusė. ;DDDDDDDDDDDD
labai dėkoju už tokį išsamų komentarą, kuris man tikrai pravers. <3

Svečias

O man visai patiko laukiu tesinio!!!

Svečias

dėkui. :>*

Svečias

Apie pačią struktūrą - yra toks gėris kaip pastraipos (po velnių, nuskambėjo taip sarkastiškai, šitaip neturėjo :D). Rašant labai padeda tiksliau išdėstyti mintis, jos lengviau skaitosi. Tiesiog pasiimi vieną pastraipą, aprašai joje apie vieną dalyką, padedi, pajami kitą ir tada kitą temą ir vėl rašai. Dabar skaityti buvo sunkoka, ne itin įtraukė.

pritariu monikai, tikrai lengviau skaityt kaip pastraipos yra :DDD
o idėja man lb patiko !! iš pradžių galvoju, kad tėvais nuostabiausi ir bla bla, tada paskaičiau, kad yra brolis, ir tu turi brolį !! tai galvpju bus paie tavę, bet paskaičius toliau supratau, kad ignas nevartoja narkotikų ir blah blah blah :DDDD

» ifuckretro gyvenimas