Tu esi mano angelas
Bėgau kažkur toli....Tamsa slėgia mane,o balsai mano galvoje neduodantis man ramybes vis garsėjo ir garsėjo,bėgau į tamsą,norėjau išvisti šviesą.Bet niekur jos nesimate.Visur tamsu,tikriausiai jau po vidurnakčio.Mano kojos judėjo kaip inkstintas rėkiantis *Bėk Sara,nesustok*.Širdis šokinėjo po visą kūną,o akise pilną ašarų.Pasigirdo pašaliniai riksmai.Balsas atpažįstamas,todėl nenorėjau sustoti,bėgau vis tolyn ir tolyn,bet balsas nenustojo rėkti.
-Sara!Nedrįsk taip elgtis..Sara....-Balsas užkimes,bet labai agresivus,tas balsas vis artėjo ir artėjo.
-Atstok,palik mane ramybėje-Rėkiau pro ašaras,bet balsas vis vien nenustojo.
-Sara,aš tave sukūriau.Kaip tu drįsti taip elgtis?Tiek metu auginau,na sustok pasikalbėkime...-Iš pikto balso perėjo į maldaujama gaidelę.
-Niekada!Tu manęs nekūriai...-Net nespėjau baigti sąkinio kaip tiesiai prieš akys iš pasirode mašina.
Mašina blisga pilka spalva,langai užtamsinti,nesimato kas sėdi prie vairo.Lyg vairuotojas nutuokia kas čia dedasi,jis lėkia žaibišku greičiu link manęs.Bet priartėjęs prie manęs pasuko į šoną ir rėžiasi į Denį.Pasirode kraujas,iš mašinos niekas neišlipa,o Denis jau nukraujavęs.*Tikriausiai negyvas,kas ten sėdi mašinoje.Kas man padėjo?*Laikas ėjo taip lėtai,o aš stovėjau lyg įbesta vienoje vietoje ir nejudu.Ką daryti?Bėgti ar eiti pažiūrėti kas sėdi už vairo?Ne,ne...Geriau pasiliksiu stovėti vietoje.Kraupiomis akimis žvelgiau į tolį viskas vyko taip arti manęs,atrodo lyg iš fantastinio filmo.Taip netikėtai kažkieno šilta ranka paliete mano ranką.Krūptelėjau,kiek laiko aš prastovėjau užsisvajojusi?Žvelgiau į jauną moterį,geltoni plaukai susukti į kuodą,žydros akis žvelgė gyliai manyje ir miela šypsenelė šypsojosi man.
-Sveika,Saragita.Aš Brookie,daktaro Denio dukra.-Jos šypsena neleido man blaiviai mastyti,daktaro Denio dukra?
Temos pavadinimas: Jei skausmas tave pasieks 
Pir. 10 11, 2010 3:31 pm