Leilos knyga

Svečias

Įškart įspėju:Daug kas galit būt skaitę,bet vis tiek dėsiu.

Knyga pirmoji:
Jai tu nebūtum manęs nužudęs
Įžanga

Aš lekiu.Per
laukus,pievas ir miškus.
Mėgaujuosi kiekviena akimirka laisvėje.Kaip laukinis paukštis išskėčiu
rankas.Ak..kaip gera...
Tačiau mano laisvei lemta baigtis.Prieš mane stoja tyla.Skardis.
Mano kojos manęs neklauso,papraščiausia neša skardžio link.Aš bijau.
Ką man daryti?Ar kojos pačios sustos?Ar nersiu į skardį?
Mano baimė nugali kojas,jos sustoja.Tarsi mąstydamos apsisuka ir nori eiti
kitur.
Pala..bet ar aš ne to siekiau?..

Lėtai
apsisuku,ryžtingai,tvirtais žingsniais žengiu į priekį.Vos galiu kvėpuoti
aukštis mane svaigina...
"Tikrai mirsiu..."-šnabžda sąžinės balselis.Padrąsindama save
pašaukiu į skardžio apačią.Tuščia.Tik atsimušęs aidas byloja,kad mano vieta
ten...
"Šok,šok...Tu gali...Nagi..Drąsiau..."-vėl tyliai kamputyje sėdėjąs
balselis prabyla.
Aš įsibėgėju ir iš visų jėgų atsiplėšiu nuo žemės paviršiaus.Mano rankos ir
kojos beviltiškai maskaituojasi ore lyg bandydamos už ko nors sugriebti.Plaukus
taršo vėjas...
Pro mane pralekia visas mano gyvenimas...Sesutės augimas......Senelio
pasakos...Ir tas šaltas veidas kurį aš taip mylėjau...Viskas.
Pajuntu skausmą,bet jis man nerūpi...
Tada lengvumas ir džiaugsmas...
Jaučiusi kaip fėja...Lengva...Nepaliesta...Tyra...Tokia nesava šioje
žemėje....bet laiminga.
Supratau kodėl...Aš Miriau...

[/center]

Svečias

Tikrai taip žiauru??

Svečias

Nežiauru, išvis. Atvirkščiai. Suintrigavai. Tęsk. ^^

Svečias

Įdomu. Tęsk :) Nelabai mėgstu saižudysčių, bet įdomu :)

Svečias

Man patiko, tęsk ;D

Svečias

Nu ok ;)

Pirmas skyrius:
Veidrodinė Klajonė

Leila sėdėjo ant kėdės.Žvalgėsi po menę
kurioje buvo vien veidrodžiai.Ji spitrijo tai į vieną,tai į kitą
veidrodį.Staiga už jos pasigirdo girgždesys.
Leila sustingo laukdama kas dabar bus.Ji jautė,kad kažkas artinasi,bet veidrodžiuose
nebuvo jokio atvaizdo.Staiga ji pajuto tvirtą ranką ant peties.Vos tik ją
pajuto geriau,Leila pasijuto visiškai rami,lyg žinotų kur esanti.
-Na,palauksim tavo sesutės?-pasiteiravo balsas kuris Leila glostė tarsi pūkelis
nukritęs ant nosies galiuko.
-Žinoma,-atsakė net negalvodama ką sako.
Ranka nuo jos atsitraukė ir Leilą vėl sukaustė baimė.Ji bijojo net kvėpuoti.Po
kelių minučių pačiame salės gale esančios durys pradėjo lėtai
atsidarinėti.Atsivėrė juodas plyšys.Staiga pro jį išlondo mergina.Ji vilkėjo
nudriskusias džynsais ir papilkėjusiais marškinėliais.Tada Leila susimąstė ir
pažvelkė į merginos veidą.Ten atsispindėjo veikiai atpažystamas sesers
veidas.Sesers veidas buvo visas kraujuotas,sumaitotas ir tik tamsiai mėlynos
akys išdavė,kad tai ji.Sesuo lėtai artinosi prie Leilos.Ji jau buvo taip arti
siekė Leilos veidą paliesti ranka ir nugriuvo,tiesiog susmuko Leilai prie
kojų.Iš Leilos akių pabiro ašaros.
-Sesut,sesut...-vis kartojo atsiklaupusi prie sesers.Tužmingu žvilgsniu
perliejo vyrą kuris stovėjo šalia.-Tu kaltas,tu,kad ji mirė...
Jau norėjo griebti jį ir užmušti,atkeršyti už seserį,bet vos tik atsistojo
veidrodžių salė ištirpo ir alink Leila stojo aklina tamsa...
-Ei,-pašaukė į tamsą.
Staiga tamsa pranyko ir Leila pamatė pieva,o jos gale seserį stovinčia prie
skardžio.
-Sesut,ką čia veiki?Eime namo,-pasakė ir nubėgo prie sesers.Pažiūrėjo į
skardžio apačią.-Negasdink manęs,juk žinai,kad bijau aukščio.Eime.
Tačiau sesuo nekreipė dėmesio.Leila tipmtelėjo seserį už rankovės.
-Nevaidink,kad negirdi.
Sesuo nekreipdama dėmesio į Leilą kiek atsitraukė nuo skardžio ir šoko į
jį.Leila spėjo sureguoti ir bandė griebtri seserį,bet nepavyko.Iš skausmo ir
nevilties Leila padarė tą patį,bet vos pradėjusi kristi,ji atsibudo.

Atsibudusi
apžvelgė kambarį."Kažkas ne taip."-mąstė.Staiga žvilgsnis užkliuvo už
tuščios sesers lovos.
Leila pirmiau suvokė,tik paskui išgirdo gailestingą mamos balsą.
-Taip,teisingai galvoji,-tarė apsiašarojusi mama.
-Ne,neee,neee,-isteriškai vaitoti pradėjo Leila.
Motina pribėgo ir apglėbė Leilos pečius.
-Viskas bus gerai,viskas bus gerai.Leila verkimu nieko nepakeisi,-guodė,bet
Leila atrodo nieko negirdėjo.
-K-kur j-ją r-rado?-šiaip taip sumikčiojo.
Motinai prireikė kokios minutės.
-Skardyje,-atsakė.
Šis žodis taip suspaudė Leilai širdį, kad ši pradėjo mąstyti apie savižudybę.
"O jei bučiau galėjusi tave išgelbėt?"-paklausė savo vidinio
balselio."Ne,nebūtum galėjusi."-atsakė tas balselis.
Leila dar labiau įniko raudoti,tad nei nepastebėjo kaip praėjo laidotuvės ir
kaip reikėjo eiti į mokyklą.Pasaulis jai tarsi neegzistavo,kol vieną dieną
atsitiks kai kas ko Leila nesitikės.

Svečias

Lb,lb patiko.
Tęsk

Svečias

Danke

Svečias

TIkrai labai labai patiko, labai mėgtu (nepagalvokit blogai apie mane xDDDD) sąvižudybes arba tarkim kai kitą žmogų nužudo <3333 O.O myliuu tiesiog, vo kokia aš žiauri xDDDD Bet man patinka žanrai - romance, drama, tragedy - va šitie pagrindiniai dar horror.

Svečias

Antras skyrius
Grįžimas atgal

Ta diena Leilai buvo pati baisiausia
gyvenime.Grįšt į mokyklą,reiškia grįšt atgal į pragarą.Kai sutinki draugus
lydinčius tave paguodos žvilgsniais,mokytojus vis klausiančius ar tau ne per
sunku...Tai kas gali būt baisiau??Tačiau net ir tokioj makalynėj Leila turi
vieną žmogų kuris to nedaro.
Tai Elė.Ji pastovei laukia Leilos ant laiptų,pasisveikina ir nesako tų bjaurių
"užjaučiu",kaip kiti.Tačiau Elė ne šiaip tokia.
Kai Elė buvo maža ji įgavo neįprastą sugebėjimą-valdyti vandenį.Nuo tada visi
ją laiko mokyklos keistuolę.Praveda ją atčiauriu žvilgsniu tarsi
atsilikėlę.Tačiau Leila to niekuomet nepadarytų.
Štai ir dabar iš toli girdi spigų balselį.
-Leila,eikš,-pašaukia.
Leila apsisuka ir kaip mažas vaikas pasileidžia laiptų link.
-Sv-sveika Ele.Kaip sekasi?-paklausia dusdama.
-Visai neblogai,ėė,o tau kaip?-bando padaryti tą patį.
Leila žino,kad negalima atasakyti "blogai",juk Elė viresnė už ją
kokeis trim metais.
-Ėėėe..Na sveika,gyva..reiškiasi gėrai,-tarsteli.
Elė nužvelgia ją keistu žvilgsniu,bet staiga vėl pralinksmėja.
-Tai gėrai.Žinai aš čia pagalvojau,kad tuo..ėė..vasaros atostogos...ėė...gal
norėtum su manim vykti į Oklahomą?-paklausia vis tikėdamasi,kad taip.
-Na,jai mama leis su malonumu.O ką ten veiksim?-pasako.
-Aplankysim vietą kur pirmą sykį sutikau tavo sesę.Ten tokia "kieta"
vieta,-pasako ir nusiijuokia.
-Hmm...Na gėrai,-atasako taip pat šypteli.
Suskamba griausmingas skambutis.
-Velnias sustiksim po istorijo,čiau,-atsako Leila ir nulėkia.
-Iki,-atsako ir nueina.

Istorija
pralėkė žaibo greičiu.Leila vis nekantravo susitikti su Ele,todėl mokytoja per
pamoką jai davė kokias keturias pastabas.Suskambus skambučiuj Leila išlėkė iš
klasės pirma visų.Dėja ne labai geroj vietoj.Ji atsitrenkė į mokyklos
gražuoliuką Džeimsą.
-Oj...at-atleisk,-kažką sumalė Leila.Ji jautė kaip įkaito skruostai.
O jis tik gražiai nusišypsojo.
-Niekis,-pasakė ir nuėjo.
Leilai net širdis aptirpo."O viešpatėliau"-pagalvojo ir nulėkė
tiesiai į valgyklą.Ten net nereikėjo laukti Elės,ji jau sėdėjo prie staliuko su
savo kompanija.Leila jai pamojavo ir nulėkė prisėsti šalia jų.
-Kaip sekasi?-paklausė vienas vaikinukas iš Elės burio.Jo vardas Deris.
-Ai,gėrai,visai,-atsakė kuo mandagiau Leila.
Tada Elė pasilenkė ir pašnibždėjo Leilai į ausį:
-Matau tau knieti kažką papasakoti.
-Aha,tik vėliau,kai jų nebus,-pasakė.
-Ok,-paslapukavo Elė.
Merginos atsitiesė ir vėl ėmė gyvai čiauškėti su visais.Niekas net
neastebėjo,kad būrelio vaikų mažėja ir mažėja.Staiga prie stalo liko tik
Elė,Leila ir Kenedy.Leila tarė:
-Na aš jau eisiu.
-Ir aš,-ramiai atsakė Elė.
-Iki,-joms išeinant iš valgyklos šaukė Kenedy.
Išėjusios merginos pasuko į antrą aukštą.
-Na,klok,-pratarė Elė.
-Išeidama atsitrenkiau į Džeimsą.
-Į mokyklos gražuoliuką?Tą juodaplaukį mėlynom akim?-susijaudinusi kamantinėjo Elė.
-Aha ir jis man nusišypsojo,-pratarė.
-Aaaa,-tik išgargė Elė:-Nusišypsojo...O tu jam?
-Ėėė..nepamenu,-supratusi,kad buvo prigauta Leila pridūrė:-Man reikia į
chemiją.Iki.
Elė tik piktai debtelėjo,bet tarė:
-Iki.Susitiksim rytoj.
-Pfuuu...-tarė Leila įžėngusi į chemijos kabinetą.

Svečias

Esu skaičiusi.Patiko.

Svečias

Žinau,tu iš..hmm..night-house?

Svečias

Jo iš tenai ;D

Svečias

Adminė?Maybe Steve?

Svečias

Beto aš ten daugiau įdėjus.

Svečias

Ne Stive, o Mišelė ;D
Jo esi tenai daugiau įdėjusi ;)

Svečias

Aga.Daugiau nei čia ;}

Svečias

3.Oj,tik ne vėl!!

Chemija praėjo greičiau nei ji
tikėjosi,na,bet gal ir gėrai.Leila greitai,kad nespėtų pasivyti Elė
iškurnėjo iš mokyklos.Ir žinot ką?Vėl pamiršo iš spintelės pasiimti
dienorštį.
-Super.Tiesiog jėga,-tyliai sėdint autobuse keikė
save.Dėja neilgam.Į autobusą įlipo Džeimsas.Leilai atrodo širdis
sustojo.
Jis lėtai ėjo link galo,kur sėdėjo Leila.Priėjo prie jos.
-Galima?-mandagiai
pasiteiravo ir šyptelėjo.
Leila tik linktelėjo,nes kogero,nebūtų
sugebėjus atsakyti.
-Gerai,-tyliai tarstelėjo jis.Tada gyvai pradėjo
šnekučiuotis su Leila:-Tai tu ta mergaitė,kurios sesė prieš kelias
savaites mirė?
Leila kiek nuliūdusi linktelėjo,o Džeimsas
supratęs,kad pajudino skausmingą vietą tarė:
-O..Atsiprašau.Žinai aš
šiek tiek pažinojau tavo seserį.Ji buvo gera mergina,pakalbi draugė...
Leila
net žioptelėjo."Džeimso mergina!!!Jos sesė buvo Džeimso
mergina????"-rėkte rėkė mintys.Tada Leila susiprotėjo paklausti.
-Tikrai?Ji
tikrai buvo tavo mergina?-iškvėpė.
-Tikrių tikriausiai,-patvirtino
ir nusišypsojo akinama šypsena,tada pridūrė:-Ji vienintelė sugebėjo
saugoti mano paslaptį.
Leila susidomėjo:
-Kokią?
Džeimsas
suprato,kad pasakė per daug.Jis lyg ir norėjo pasakyti,bet tada pradėjo
kalbėti kita tema:
-Žinai aš su ja vasaros atostogoms buvom suplanavę
važiouti link kalnų.Dėja nupirktas bilietas negražinamas.Gal norėtum
kartu?
Leila vyptelėjo.
-Žinoma.Tik,kad aš...ėė..-nerado
žodžių."Atsisakyti būtų nemalonu.."-pagalvoja ir pasako:-Na gėrai.
-Puiku,-tarė
jis.
-Kada išvažiuojam?-pasiteiravo Leila.
-Kitą
sekmadienį,Li.Iki jau turiu bėgt,-autobusas sustojo ir Džeimsas
išlipo.Leila dar ilgai žiūrėjo pro langą į jį,kol visai negalėjo
matyti.Tada atsiduso ir pradėjo mastyti apie nieką.Pirma-apie tai ką
pasakys Elei.

Grįžus namo Leila stengėsi neatrodyti įtari ir viską mamai
paaiškinti kitaip.Na,šiek tiek pameluoti.Mergaitė nedrąsiai prisiartino
prie mamos ir pasakė:
-Sveika,mam.Kitą savaitgalį Elzeros tėtis
rengia iškylą į kalnus.Jie kvietė ir mane..
Mama ją nutraukė:
-Važiuok.
Leila
linksmai šyptelėjo:
-Ačių,mama.
Nulėkė į viršų į savo
kambary>Leila skraidė kaip ant sparnų.Buvo tokia laimingas,jog ne tas
žodis..Tik staiga...Skambutis.Leila nedrąsiai pakėlė telefono ragelį.
-Alio,-tarė.
-Sveika,čia
Ella.Norėjau pasitikslinti ar tau leido važiuuoti?
-Ne,atleisk
negalėsiu.Prašiau mamos,bet jis sakė jog reikės pas senelį jis dabar
sunkiai serga,-ėmė riesti savo didįjį melą.
-A...aišku,-tyliai pasakė
Ella ir atsiduso.
-Nepyk.Gal kada kitą kartą?-paguodė.
-Gėrai.Dar
bus tų progų,-mestelėjo.
-Puiku.Susitiksim rytoj,mokykloje,-pasakė
Leila ir dar pridūrė:-Iki.
-Iki.
Leila drebančiom rankom padėjo
ragelį.Džiaugėsi,kad įsisuko,nuo draugės važiavimo ir galės keliau ti į
kalnus su Džeimsu..
"Džeimsas"-mąstė Leila.Ji jo net nepažįsta,o šis
atrodo žino kiekvieną jos žingsnelį.Tai būtų baugoką,jai jis
žinotų.Leila buvo taip užsimasčiusi,kad net pakraupo išgirdusi
krepštelėjimą už lango.Atsisuko į jį.Bet ten nieko nebuvo."Matyt tai
reiškia,kad reikia Džeimsą mesti iš galvos ir eiti ruošti
pamokų."-pasakė sau mintyse ir nusijuokė.Klestelėjo prie rašomojo stalo
ir pradėjo mokintis chemijos kontroliniui.

Svečias

4.Šiandien sunki diena

Leila anksti atsikėlė.Visą naktį negalėjo
užmigti.Vis galvojo apie Džeimsą.Norėjo su Ele apie jį pasikalbėti,bet
tada reikėtų pasakyti apie išvyką ir kiltų daug klausimų...Žodžiu,kam
nors sakyti-nepati geriausia mintis.
Anksti atsikėlus Leila pažiūrėjo
pro langą.Niūrus vaizdelis.Lija.Staiga lyg iš niekur nieko Leila
nusijuokė.Ir suprato kodėl.Ji sapnavo keistą sapną.Tokį keistą,kad ne
tas žodis.Ji bučiavo Džeimsą.Nors tai buvo ir sapnas Leila galėjo teigti
jog taip nėra.Bučinys buvo toks..tikroviškas.Toks natūralus.Gal iš šono
net ir gražus.Gražus...
Taip pagalvojus Leila nusijuokė ir
stryktelėjo iš lovos.Apsirengė mėgstamus džynsus ir geltonus
marškinėlius su užrašu "Wild West".Tada susirado mokyklinį
megstinį,pasiimė kuprinę ir movė iš kambario.Tėvai dar miegojo tad ji
tyliai nusliūkino į virtuvę.Susitepė sumuštinį.Išsiėmė sulčių.Pavalgius
ir atsigėrus apsevė juodus Pumos kedus ir išėjo.
Dėja vos tik
ji kyštelėjo nosytę iš namų pradėjo dar stipriau pliaupti.Leila vos
nesustiro iš šalčio.Bet staiga,tik žiū,prie jos namų stovi gražus
motociklas,o ant jo..ant jo..Džeimsas.
-Sėsk,pavešiu,-šuktelėjo.
Leila
greit nulėkė prie motociklo,klestelėjo ant jo,apsikabino Džeimsą per
liemenį ir sukuždėjo:
-Ačių.
-Nėra už ką.Pasiruošus?
-Taip.
-Važiuojam
Motociklas
dardėjo link mokyklos.Lijo taip smarkiai,kad Leila vos bergždžiai ką
įžiūrėjo.O Džeimsas atrodo mėgavosi lietum.Vos jie pririedėjo mokyklą
Leila ištiko šokas.Prie durų stovėjo permirkusi Elė.
Susigėdusi Leila išlipo iš motociklo.
-Nekreipk į ją
dėmesio,-pasakė Džeimsas.
-Bet ji mano..draugė..-sumurmėjo.
-Tai
kas.Ji pavydi.Pietausi su mumis?-kilstelėjo tobulus antakius.
-Ahmm...-išlemeno,nes
nesuvokė ką atsakyti.Ji atsidūrė dvejose priešingose
stovyklose.Vienoj-jos geriausia draugė,kitoj-vaikinas.Vaikinas??????"Ar
tu išprotėjai????"-šaukė Leilos mintys."Ką sau galvoji???".Taip Leila su
mintim persistengė.Tik staiga mintys pasitvirtino.Džeimsas pasilenkė ir
pakštelėjo jai į kaktą.
-Suprantu jog taip,-pasakė ir
pridūrė:-Susitiksim valgykloj.
Džeimsas nuėjo,o Leila dar ilgai
žiūrėjo jam pavymui.Tada atsisuko į Elę.Ji atrodė pikta kaip
širšė.Mergaitė nedrąsiai priėjo.
-Kas?-sukluso.
Elė tik piktai
prunkštelėjo ir nuėjo.Leila nepatikliai į ją pasižiūrėjo ir mintyse
nuadėjo sakinys "štai kokia tu draugė".Tačiau nuo šiol Leila apie ją
negalvos.Jai ji tokia,tai ir liks tokia.Pasitikėdama savimi ji įėjo į
mokyklą.Nukurnėjo tiesiai į anglų kabinetą.Prie durų ją pasitiko panelė
"fyfa".Na klasės juokdarė.Kitaip tariant kalė.Ji išstatė išdidžią
šypseną,mestelėjo plaukus atgal ir prabilo:
-Manai esi
kieta?A?Tai,kad draugauji su Džeimsu nieko nereiškia.
Ir nuėjo
kraipydama savo storą subinę.Leila taip ir nesuprato iš kur ta kalė
sužinojo.Įėjus į kabinetą klestelėjo šalia Martinos.
-Kas
negerai?-sukluso mergina.
-Ne,nieko..-pasakė Leila.
-Tikrai?-dar
pasitikslino.
-Tikrai,-tarė.
-Man taip neatrodo,-pasakė.
Tačiau
Leila neatsakė neturėjo noro kalbėti beto į klasę įplaukė misis Kofer
ir ėmė dėstyti pamoką.Leila visai nesiklausė apie ką mokoma ir mokytojai
teko tris kartus ją raminti.Taip prabėgo ir kitos dvi pamokos.Leila
nesugebėjo sutelkti dėmesio.Vis sukosi mintys apie Džeimsą ir pietūs.Na
štai pagaliau ir jie.Leila išeidama iš istorijos džiūgavo,kad nereikės
daugiau laukti.Bet tik įėjus į valgyklą suprato,kad pietaus ne su
Džeimsu.O su visais jo draugais.Svajonės staiga dingo.Leila priėjo
pasiimti prie bufeto valgyti,bet beveik nieko gero neįsidėjo.Priėjus
prie jų stalelio tarė:
-Sveiki.
-O labas,Leila,-tarė Džeimsas.
Leila
nedrąsiai klestelėjo ant kėdės.Džeimsas pradėjo ją supažindinti su
visai.Geltonplaukė gražuolė buvo vardu Keitė,mažas ir liesas vaikinukas
juokingais rudais plaukais buvo vardu Antonas,smailianosė juodaakė ir
mažiukė mergaitė buvo vardu Liza,o gražus ir paslaptingas vaikinas stalo
gale buvo vardu Aras.Leila patiko šitie žmonės ir pietūs ėjosi gerai
jai ne vienas keistas užkliuvęs gerklėje klausimas skirtas Keitei:"Kodėl
tavo akys rausvos?".To klausti nereikėjo.

Svečias

5.Po klausimo...

Leila nieko nejuto.Tik spėjo išgirsti
skambutį ir stiprų vožtelėjimą į galvą,o tada atsibudo šaltame ir
drėgname kambaryje.Akių nepramerkė.Tyčia.Ji klausėsi blondinės ir
Džeimso pokalbio.
-Ji pastebėjo,bet bučiau pasiteisinusi..kam..kam tu
jai vožei?-kamnatinėjo.
-Ji turi mums svarbią galią.Beto ji
patikima,-pasakė.
-Patikima?Iš kur žinai?Ji tokia neatrod..
Tačiau
Džeimsas ją nutraukė:
-Aš juk skaitau mintis?Nepameni.
-Ak,juk
taip.,-nusivaipė.
-Gal ją prižadint?-paklausė Liza.
-Ji ir taip
atsikėlus,-nukirto Džeimsas.Tada Leila pajuto kaip jis priėjo prie
jos,paglostė skruostą ir tyliai pasakė:-Kelkis.Tau nėra ko bijoti.
Leila
lėtai atsimerkė.Džeimsas padėjo jai atsistojo ir giliai įkvėpus
paklausė:
-Kas čia dedasi?
-Nieko.Tu tiesiog susipažinai su
būriu..-pradėjo Liza,bet Džeimsas baigė greičiau už ją.
-Vampyrų,-pasakė.
Leile
net aiktelėjo.Nesusilaikius pasakė:
-Oho.Tai tai egsistuoja?
Visi
kambaryje nusijuokė.
-Tu ką manei,kad ne?-paklausė Antonas
besijuokdamas.
-Bet tai...juk neįmanoma,-pasakė Leila.
-Dar ir
kaip įmanoma,-pasakė Keitė.
-Tik mes ne šiaip vampyrai,-įsiterpė
Aras.
-Tikrai taip,-patvirtino Džeimsas ir pridūrė:-Mes visi turime
galių.
-Kokių?-išsprūdo Leilai.
-Keitė-mato ateitį,Lizė-gali
kilnoti daiktus,Antonas-gali padaryti žmogų bejausmiu,o aš galiu
skaityti mintis,-pasakė.
-O kaip Aras?-išpyškinau.
-Jo gebėjimas
ypač retas.Jis labai įsiaudrinęs gali nužudyti žvigsniu,-paaiškino ir
nudelbė žvilgsnį žemyn.
Tada prabilo Keitė:
-O tu turi dar vieną
mums reikalingą galią.
-Kokią?-sukluso Leila.
-Li tu moki
sutramdyti vampyrus žvilgsniu,gali juos kontroliuoti,manipuliuoti
jais,keisti jų nuotaikas..-pratarė Aras.
-Todėl turime tave
perskeiti,-pasakė Liza.
-O tai būtina?-paklausė Lij.
-Būtina,-įsiterpė
Antonas.
-O skauda?
-Nežmoniškai,-pratarė Aras.
-O
ilgai?-paklausė mergaitė.
-Apie kelias valandas,-pasakė Džeimsas.
-O
kada tai įvyks?-kamantinėjo.
-Dabar,-pasakė Aras ir per akies
mirksnį atsidūrė šalia mergaitės.Priglaudė švelnias lūpas šalia jos
kaklo.Tada įsiskleidė dantys.Jie kirto mergaitės kaklo audinius ir ši
pradėjo nežmoniškai klykti.Leila jautė kaip jos kūną tampo skausmai.Matė
visų išraiškas.Jos keitėsi.Džeimsas laikė ją už kojų.Aras už rankų.Ji
turėjo progą gerai įsiteibilyti į Aro veidą.Nė neapasakytum,kad jis gali
nužudyti žmogų.Bet taip yra.Staiga Aras pasilenkė šalia Leilos.Ji
nežinojo kodėl taip nutiko.Ar todėl,kad ją nuramintų ar užgniaužtų
riksmą ar dėl to,kad Aras pametė dėl jos galvą.Bet jis tikrai ją
pabučiavo.Šiltai ir aistringai.Kaip niekas jos nebuvo bučiavęs.Leila
neaprimo.Ji sumišo per skausmą ir traukulius.Tačiau tokio jausmo ji
nebyvo patyrusi.Niekados.Leila taip apspango nuo to bučinio,kad daugiau
nepajėgė rėkti.Tik užspaudė lūpas ir tylėjo.Pamažu skausmas praėjo ir
Leila atsipeikėjo.Savo namuose.Tik jautė jog kitokia.
Mergina nieko neprisiminė tik bučinį ir tai,kad dabar ji ne ta
Leila kuri.Ji-vampyrė.Ji-nepaprasta.Ji-super galinga vampyrė.Na
bent jau taip atrodė Džeimsui ir Arui.Na,gal ir kitiems.
Leila
paglostė savo kaklą toj vietoj kur buvo įkąsta.Jokio ženklo.Nieko.Jokių
keistų skylučių ar dar konors.Matyt viskas per naktį užgijo.Tada Leila
perbraukė lūpas švelniu savo pirštus.Ji pajuto širdgėlą ir ilgesį.Tik ji
ilgėjosi ne Džeimso,o Aro.Merginai dinktelėjo,kad ji neištikima.Jai ji
myli Džeimsą,tai po velniu kodėl ji ilgisi Aro.Keista.Net labai.
Leila
lėtai atsistojo ir nuėjo prie veidrodžio.Gerai apžiūrėjo save.Ji visai
nebuvo panaši į save.Šviesiai rudi plaukai dar labiau pašviesėją,rudos
akys įgavę rausvo atspalvio,oda išbalus kaip numirėlio.Tačiau labiausią
merginą stebino ne tai,kad ji balta ar jos plaukai pašviesėją,o akys.Jos
buvo išsiplėtę ir atrodo tokios gilios jog galėjai jose
paskęsti.Mergina taip buvo įnikusi jas apžiūrinėti,kad nė nepastebėjo
vaikinuko įlipusio pro langą.Tai buvo ne Džeimsas.Aras.Jis atėjo pas
ją.Įėjąs paklausė:
-Kaip sekasi?
-Neblogai,-drebančiu balsu tarė
Leila.
-Ko drebi?-Aras priėjo prie merginos ir švelniai apsivijo
rankomis jos liemenį.
Leila net kruptelio nuo jo prisilietimo.Bet ne
del to,kad jis būtų nemalonus.Atvirkščiai.Aistra Arui degino ir maloniai
šildė.Norėjosi prie jo glaustis.Norėjosi,kad jis
nedingtu,nepabėgtų.Mergina nejučiomis atsisuko į Arą ir švelniai
pabučiavo.Šis atsakė į bučinį.Atsitraukęs paklausė:
-Kodėl mane
bučioji?
-Dėl tos pačios priežasties kodėl tu mane..-tarė.
Pokalbis
tuo ir baigėsi.Aras dar syk ją pabučiavo ir dingo pro langą.Leila
krimstelėjo lūpą suprasdama jog jo ilgėsis ir ėmė rengtis į mokyklą.

Svečias

Laikai keičiasi...

Deja,laikas į mokyklą,kur laukia maža
staigmenėlė.Mergina linksmai atšlepsėjo į mokyklą.
-Na štai
ir...-norėjo sakyti Lizai,bet ši bandė sustabdyti kažką.Išpradžių Leilai
nedašilo kodėl,bet tada kai dašilo..
-Ne...Liaukitės,-šaukė
Leila:-Klausykit gal baigsit..
Ištikro ji rimtai
nesijaudino.Vampyrai "kietai" mušasi.Dažniausia sugija per penkias
minutes visos jų žaisdos.Oj jee,kaip mušasi.
Leila nekrepdama
dėmesio nuėjo link vartų į mokyklą,tik staiga išgirdo paniška Lizės
balsą:
-Džeimsai..ne..Arai..ką tu????
Leila greit
"nusileido" ant žemės.Pribėgus prie vaikinų pamatė kraupų
vaizdelį.Džeimsas "rovė" Arui galvą.Vėliau viskas pasikeitė.Buvo dar
blogiau.Leila pamąstė jog vaikinukai turėtų nurimti.Jie nurimo ir abu
priėjo prie merginos.Džeimsas tyčia apsikabino Li ir į ausį sukuždėjo:
-Tai
kieno komandoj buvai?
Ji atšlijo nuo vampyro.
-Kas
tau darosi?-pakraipė galvą ir nuėjo prie Aro.Ji bent jau neklausinėjo
apie "komandas".
-Ką tas kvailys tau sakė?-paklausė.
-Šnibždėjo
apie kažkokias komandas.
Aras tik nusijuokė.
Aišku
Džeimsas tuo tarpu irgi nesnaudė.Pribėgo prie Lizos ir ją pabučiavo.Liza
net atšoko,bet bučinys jai patiko.Buvo matyti kaip ji "skrenda" link
įėjimo.
-Vargšė Liza,-tarė Antonas, priėjąs prie Aro su
Leila:-Nė nenutuokia,kad ja tik naudojasi..
Aras skambiai
nusikvatojo,nors Leila ir nesuprato iš ko.
Visi nuėjo į
pamokas.Aišku,vyresni į savo klases.Mergina klestelėjo savo suole,šalia
Martinos.
-Sveika,-tarė.
-Labas..Kaip...hmmm..praėjo
muštynės?-susidomėjus paklausė.
Leila jau norėjo atsakyti,bet
jai pasigirdo,kad girdi M mintis.Tada ji suprato,kad tikrai jas
girdėjo.Aiškiai girdėjo,kaip ji mintyse pasakė:"Kale,greičiau sakyk kaip
ir kas ten buvo..."
-Gerai,-burbtelėjo ir išsiėmė knygas.
Keturios nelemtos pamokos iki pietų pertraukos atrodo truko
amžinybę.Mergina vis muistydavosi,numesdavo ką nors ar užkabindavo kokį
nors vaiką.Na aišku tai nesitęsė visą laiką.Neapsikentusi dailės
mokytoja net norėjo Leilą išvyt,bet nepavyko.Kur tau pavyks kai Li tokia
užsispyrus.
Vis dėl to,pamokos praėjo ir ji su džiaugsmu pasiekė
valgyklą.Ten jos laukė Aras.
-Kaip praėjo pamokos?-mandagiai
pasiteiravo.
-Neblogai.Apart muistymosi ir nekantrumo..-pasakė ir
pridūrė:-Jie visi..taip skaniai kvepia.
Aras nusijuokė ir nusivedė
merginą prie jų stalelio.
-Dar ilgai taip kvepės,-tarė.
Už kelių
minučių pasirodė ir kiti.Jie visi susėdo ir gyvai ėmė šnekučiotis apie
kasdieninius dalykus.Tokius kaip studijos ar namų ruoša.Visi,tikrai visi
šnekėjosi įskyrus Džeimsą.Tas paniurėlis sėdėjo kamputyje ir dėbsojo į
Leilą nepaaiškinamu žvilgsniu.Leila pasilenkė prie Aro ir paklausė:
-Kas
jam ir ko jūs šiandien pešėtės?
Vampyras tik numojo ranka.
-Niekis.Jis
pavydi,-pasakė.
-Ko?-nusistebėjo Leila:-Ko po velniu jis gali
pavydėt?
-Tavęs,-išpyškino jis visiškai nesidrovėdamas.
-Aiškuuu..-nutesė.
Staiga
stojo mirtina tyla.Visoj valgykloj.Mergina apsidarė,nes norėjo žinoti
ir tada..O Dieve!
Džeimsas stovėjo ant kėdės ir sakė kažką.
-Žmonės,kreipiuosi
į jus tam,kad šita mergina,-parodė į Leilą:-Šita gražuolė,atkreiptų į
mane dėmesį.
Nieks nesijuokė.Nieks nesumurmėjo.Amžina tyla įsivyravo
valgykloj.Leila sunkiai rijo seilias.Ji bandė perskaityti tolesnius
Džeimso veiksmus,bet šis jai neleido.Tarsi užsibarikadavo.Mergina nusuko
žvilgsnį nuo Džeimso.Tačiau vos tik ji pajudėjo visa salė atkreipė į ją
dėmesį.Paprastai Li negaudavo tiek dėmesio,nes nebuvo populiari mergina
ar kokią moksliukė.Tik pilka pelytė.Dabar šitas dėmesys ją trigdė.Ji
greit atsisuko į Džeimsą ir po dantis iškošė:
-Sakyk ką nori sakyti.
Džeimsas
kreivai šyptelėjo.
-Leila,ką tu renkiesi,mane ar Arą?-paklausė.
Leila
sustingo.
Džeimsas patiko visiems.Jis
seksuolus,gražus,elegantiškas.Jai ji būtų pasakiusi,kad ne jį,visi
kogero būtų ją sušaudę.Tada ji atsisuko į Arą.Jis-tyros širdies ir
sielos,ne taip kaip Džeimsas.
Vampyrė staiga suvokė:"Džeimsas man
nepatinka".
Leila drąsiai atsisuko į Džeimsą ir ant visos valgyklos
pasakė:
-Arą.
Tiek Aras,tiek Džeimsas prarado žadą.

Svečias

Netikėta
kelionė

Ačių Dievui valgykloje
nekilo
karas.Ar koks susišaudymas,bet vis vien.Ši diena buvo pati blogiausia
Leilos
gyvenima.Kai ji pasakė jog renkasi
Arą salė tiesiog pašėlo.Merginos
žinoma džiaugėsi,bet neilgai.Džeimsas
norėdamas joms parodyti,kad
vis dėl to yra užimtas ėmė ir pabučiavo Lizą.Tada
naujokas kaip
vilkas puolė Džeimsą ir patraukė nuo jo Lizą.Pasirodo todėl,kad
jis
ją įsisvaigęs iki pat pirštų galų.Dėja ir vampyriukas Džeimsas taip
isišėlojo,kad
naujokas vos neišskrido pro langą.Va taip ir buvo.Aišku,po to
mokykloje
tvarkėsi mokytojai.Kai jie sužinojo priežastį visi vos neišvirto
iš
juoko.Dėl Leilos.Štai dėl ko
mokykloje kilo tokia sumaištis ir visa
kita.Dar vienas įstabus dalykas tai,kad
į pagražėjusią Li berniukai
žiūrėjo visai kitaip.Žiūrėjo taip tarsi ji būtų Mis
pasaulis.Gerai,kad
taip nebuvo.Vis dėl to naujokė vampyrė nebuvo labai
laiminga.Ji daug
ko nežinojo apie vampyrus ir priedo buvo alkana ir jos akys
vis
raudonėjo.Tai pirma pastebėjo Liza joms išeinant iš mokyklos.
-Tu alkana,-tarė.

–Dar ir kaip po velnių.Ką
jūs valgot?-pasidomėjo nors ir taip buvo
aišku.Ji juto kraujo
čiurlenimą.Kiekviename padare kuris buvo gyvas.Net
gyvūnuose,tačiau
jų kraujas jos neviliojo.Jai reikėjo...žmogaus kraujo.

–Juk pati
jauti,-dusliai tarė.

–Žinoma,bet juk negaliu taip imti ir prakąsti kam
nors gerklės,-pasakė
Leila.

–Aišku.Tokiems atvėjams turiu kraujo
mašinoje.Pakeliuj galėsi
išgerti,-pratarė ir apsižvalgė.
–O kur mes važiuojam?-paklausė
sėsdama į
Lizos automobilį.

–Pas
Hemerą,-nuleidus galvą sušnabždėjo.
–Kas ji
tokia?-pasimętus sukluso.

–Vampyrų valdovė.Ji turi tave
patikrinti.Tada galėsim važiuoti
namo,-iškvėpė.

–O ką ji man
darys?
-Jos
sūnus tave išbandys.Jai tu tinkama liksi gyva,jai
ne..-sunkiai
atsiduso.-Mirsi.

–O iš kur jis žinos,kad aš tinkama?Tais
savo eksperimentais?Ir kaip po
paraliais jis gali būti jos
sūnūs?-supylė viską labai greitai.

–Taip.Jis..na jis ne jos sūnus,o kažkas
panašaus į numylėtinį.Vampyrė
kuri už jo ištekės taps
karaliene.Naująją.Jis tos „vienintelės“ ieško jau du
šimtus metų.Kai
kurie įtaria,kad jis gėjus,-nusijuokė.
Leila
ir nusijuokė:

-Ar būna vampyrų gėjų?

-Taip.-tarė
ir pridūrė:-Mums labai pasisegtų jai jis tave įsižiūrėtų.

–Po galais!Tai tu siūlai skirtis su Aru?

Liza nusijuokė tarsi Li būtų pasakius kokį pokštą.
-Dar nesupratai,kad
esi Aro žaisliukas?Tai tik
priedanga.Jis nieko negali mylėti.Jis skirtas tik
žudyti,-lūdnai
tarė Liza:-Mums irgi nieko neišėjo.

–Tai tu buvai su juo pora?Kodėl dabar nesat
kratu?-nustebo Leila.

–Nes
negalim.Jis..bijojo,kad mane
nužudys ir mes išsiskyrėme.Beto vampyrų draugystės
ilgai
netrunka,-nusiminus pasakė.

Tada Leila susimąstė.Ji vėl
galėtų juos suvesti..O jai ji juos
išskyrė?Kas tada?Staiga jai
toptelėjo mintis. –Liza,bet aš turiu
tam
skirtą gebėjimą.Jūs galėtumetė vėl būti kartu,-linksmai tarė.

Tačiau vampyrė nė
nesuriagavo.Tik sugargė: -Jau
atvažiavom.

Prieš jų mašiną stovėjo milžiniška viduramžių pilis.

Svečias

O garbingoji Hemera

Abi vampyrės judėjo akmeniniu
koridorium.Jas dar lydėjo sargybinis.Kokių dvejų ššimtų metų
senumo.Labai raumeningas.Leilai jis nepatiko.Toks negeras atrodė.
Pagaliau
Li su Liza pasiekė gražias,medines,didelias duris.
-Prašom,-sumurmėjo
sargybinis ir atidarė duris.
Jos įėjo.Leila iškart apsižvalgė.Salė
buvo išpuošta renesanso laikų paveikslais,langai dideli,o pačiame salės
viršuje kabojo senovinis kristalų liustras.Tačiau Leilą kerėjo ne tai.Ją
kerėjo salės gale sėdinti vapmyrė Hemera ir jos "sūnus".
Liza
pagarbiai nusilenkė Hemerai.Tą pat padarė ir Leila.Tada vampyrų
karalienė prabilo:
-Sveika,Liza.Malonu tave matyti.
-Ir man
Jus.Atvedžiau naujokę.Patvirtinimui,kad būtų teisėta.
-Turi gebėjimų?
-Mes
nė patys nežinom kokių.Ji labai galinga,-tarė kuo išdidžiau.
-Hmm...matau..apie
ją sukasi galios šydas..labai stiprus,-įkvepus pasakė Hemera:-Bet vis
dėl to patikrink ją Klajau.
"Ak,štai koks jo vardas"-pamanė Leila kai
Klajus priėjo prie jos.Jis buvo gražus.Aukštas,ilgesniai rudais
plaukais ir raudonom akim.Tai leilą sužavėjo,bet ji to neparodė.
-Tik
žiūrėk į mane,-šnipštelėjo Klajus priėjąs prie pat vampyrės.
Li taip
ir padarė.Bet nieko nepajuto.Ničnieko.
-Hmm..-susimąstė
Hemera.Atrodo tai ją nustebino:-Ji nieko nejaučia.Nei elektros šoko,nei
skausmo.Šydas ją saugo.
-Oho,-tik tiek te sugebėjo išspausti Liza.
Klajus
atsitraukė nuo Leilos ir vėl atsisėdo į savo vietą.
-Manau turėtum
paviešėti pas mus savaitę,-tarė patenkinta Hemera:-Noriu žinoti apie
tave daugiau.
-Bet ji..
-Šššš..-nutildė vampyrų valdovė Lizą:-Čia
rasi visko ko reikės.Tik sakyk.
Leila tik linktelėjo galva.
-Liza?-pasakė.
-Taip,-iškvėpė
vampyriukė.
-Gali eiti.Pasakysiu kada atvažiuot jos
pasimt,-šyptelėėjo.
Liza tik nusilenkė ir išėjo.Leilą apėmė siaubas.
-Gliukai,-pašaukė
padėjėją.
-Taip.
-Nuvesk vampyrę į jos apartamentus.
-Žinoma,-Gliukas
paėmė Leilą už rankos ir išsivedė.Į akliną tamsą.

Svečias

Man patiko ;D
Laukiu ir noriu tesinio!!!

Svečias

Jau night daugiau įdėta.

» Kokia knyga dabar skaitai?
» Kokią knygą dabar skaitai?
» Baltoji knyga. {Escapist eilės}