Kill or be killed

Svečias

Nu ką zdarovavičius, xebrike! Vot tak, įmečiau savo kūrinį, kuris visiems patinka, o man jis beryšio. Tad, kadangi čia visi tokie prie meno esat, tai įvertinkit. :}

„SOMETIMES END, GIVE FOR US, NEW BEGGING“

Žiūrėjau į save veidrodyje, lėtai stebėjau, kaip mano rankos kuriose šepetys, šukuoja glotnius, tiesius, šviesius plaukus. Pakėliau žvilgsnį į savo akis ir permečiau jomis veidą, tuščias, šaltas ir nieko gera nežadantis. Išgirdau bildėjimą į duris, tačiau į jas net nepažvelgiau.
-Taip,-mano balso tonas buvo pakeltas vienu pustoniu. Toliau šukavau plaukus.
-Panele Moore,-išgirdau vyresniosios padejėjos Helenos balsą
-Taip,-vis dar žiūrėjau į save veidrodyje
-Atvažiavo ponas Neitas,-ji kiek sutrikusi pasakė , o tada aš jau žvilgtelėjau į ją
-Neitas,-atkartojau ir užsimąsčiusi pažiūrėjau į vieną tašką –Įleisk,-pažiūrėjau į ją ir staigiai atsistojau. Tarnaitė išėjo , o aš pažvelgiau pro raudonas sunkias brokatines užuolaidas. Mačiau jį. Vieną sekundės dalį netgi norėjau jog jis greičiau eitų vidun, vėliau pati supratusi, kad visiškai nusišneku, pasitraukiau ir uždengiau užuolaidas, kad būtų tamsu. Lėtai žengiau marmurinėmis grindimis , išklotomis gražiausiai indiškų raštų kilimais. Kaip visada buvau elegantiška. Pilka labai prikludusi suknelė, kuri siekė blauzdas, tiesūs, niekur neiškarpyti plaukai, prancūziškas manikiūras ir žinoma louboutin aukštakulniai. Makiažo nemėgau, tačiau man jo ir nereikėjo. Minimaliai perbrauktos blakstienos juodu tušu, lūpos padažytos vyšniniais lūpų dažais, o pasikvepinusi buvau gaiviais Chanel kvepalais. Priėjau prie durų ir atidariau, išeidama apžvelgiau kambarį ir šyptelėjusi dingau už sunkių medinių durų. Eidama koridoriumi, nesižvalgiau, žiūrėjau tiesiai prieš save, svarsčiau galimybės nužudyti Neitą ar vis dėlto dar pasikankinti. Iš esmės jis man suteikė piniginę nepriklausomybę, tačiau pinigų ir pati turėjau. Po Chris‘o pati savęs nebesupratau, tačiau apie jį mažiausiai galvojau. Jis buvo eilinis, na gerai, vienintelis su kuriuo juokiausi, tačiau tai geriau palaidoti ir nekelti ant pjedės stalo. Galiausiai pasiekiau laiptus. Pradėjau lipti marmuriniais laiptais, kurie buvo taip išblizginti, kad mačiau savo pačios atvaizdą. Ranka lėtai slydo turėklais, paskui mane. Galų gale viduryje laiptų sustojau, pažvelgiau į svetainę. Mačiau ne vien Neitą, mačiau visą gaują ir ...tėvus..Savo ir jo tėvus. Kambaryje stojo tyla ir visų žvilgsniai sutelkti į mane. Sunkiau nuryjau seilę, tačiau mano lūpos buvo taip pat stipriai sučiauptos, antakis iškeltas lanku, o aš vis dar taip pat išdidžiai kaip mokė mama stovėjau. Pagaliau pajudinau savo koją ir kambaryje vėl pasigirdo aukštakulnių kaukšėjimo aidas. Dėdama koją ant priešpaskutinio laiptelio, pažvelgiau į šoną, prie kurio jau laukė tėtis, jis man padavė ranką ir aš šyptelėjau, paėmusi jo švelnią ranką, nulipau du paskutinius laiptelius ir atsistojau prieš jį.

-Brangioji, tu nuostabi,-tėtis kilstelėjo mano ranką, kurią laikė savojoje ir apžiūrėjo
-Sveikas, tėti,-nusišypsojau žinoma vos vos ir toliau grakščiai stovėjo, tada priėjo mama. Ji buvo jaunatviška, atrodė labai, netgi per daug jaunai. Aišku, tą daro perpus jaunesni meilužiai, botulinas, botoksas, rūgštys , plastinės operacijos , asmeniniai seksualūs treneriai. Nusišypsojau jai.
-Matau, tu tikrai supranti, kaip reikia atrodyti vadovei, tu pavyzdys, šiuolaikinėms moterims,-ji žiūrėjo į mane su šypsena, tokia didžiule, kad aš nujaučiau, kažką negero. Nusišypsojau ir palinksėjau.
-Ačiū , mama,-linktelėjau, ji mane apkabino, pasijaučiau kiek nejaukiai. Tokios meilės akimirkos prie visų mane slėgė. Aš taip pat ją apkabinau, išorėje atrodžiau šalta ir bejausmė, tačiau viduje džiaugiausi, pagaliau pajutusi tą mielą momentą, kurio nejutau jau daug metų. Pagaliau mama mane paleido ir abu su tėčiu jie į mane žiūrėjo beprotiškai išsiilgtu žvilgsniu ir pasididžiavimu.

-Brangioji Leila,-išgirdau Neito tėvo balsą. Visad patikau tam senam eržilui, tik neaišku kodėl. Na, sakykim man ta priežastis buvo aiški.
-Pone Noringhton‘ai,-nusišypsojau ir kiek nuėjusi nuo tėvų priėjau prie jų šeimos
-Kaip visad tobula,-jis nužiūrėjo mane taip, tarytum matė kiaurai. Norėjosi jam užvožti, bet mirti manau, buvo per anksti. Kenčiau, tyliai kenčiau.
-Ačiū, Jūs labai malonus,-nusišypsojau kiek įtikinamiau.
-Leila, mieloji,-išgirdau nuoširdų ir švelnų Neito mamos, balsą
-Anette,-nusišypsojau ir jau pati ją apkabinau. Ji buvo nuoširdžiausia ir mieliausia iš visos tos kompanijos. Tiesiog prirakinta prie Neito tėvo, o tas senas kvailys duodavosi su kitom kekšėm, ji tai žinojo, tačiau kentė, taip pat kaip aš.
-Mieloji, tu tokia nuostabi,-ji man sušnabždėjo , o aš atsitraukusi žvilgtelėjau į ją, nusišypsojau, tarsi padėkodama.

-Na, ką Leila, nelaukiai?,-išgirdau linksmą, entuziastingą, energingą , jauno vyro balsą, išpučiau akis, sekundę mąstydama kas tai, juk Neitas stovėjo prieš mane, pasisukau ir pamačiau jį...

Svečias

Okey, turi pripažint, kad visai nieko, bet! Kaip tikriausiai supranti, yra klaidų. Labai paprastų klaidų, o tavo rašymo stilius man nebuvo prie širdies. Atleisk.
Mano galva, kūryniui trūksta kažkokios ugnelės, kad šis pasidarytų nuostabiu. Galbūt mane tiesiog erzina Ist Saido kalių gyvenimas, taip puikiai apšviestas to goddamn GG. Na, bet manau, kad reikėjo dėt visą kūrynuką, arba, jei šis dar nebaigtas, dar turi šancą mane sudominti.
Išvada - per mažai teksto, kad galėčiau teisti (;DDD) iki galo. Good luck ^-^

Svečias

ouuu, first comment.;D
ačiūū labai, tiesą pasakius veiksmas vyksta Majamyje, Leilai ne 17-18 kaip per GG, kurio prisipažinsiu nemėgstu.
noup, čia dalim kūrinys, manau, kad bandysiu įkelti ir tave sudominti.
ačiū. (sun)

Svečias

Prisipažystu, mane suklaidino nuotauka viršuje ;DDD
Manau, kad būtų tikrai miela, kad jau pradžioje būtum paminėjus, kad veiksmas vyksta Majamyje, bet čia tik pastebėjimas.

Svečias

ou, kažkur kurinyje man rods minėjau, tiesiog kitą kartą pasistengsiu.;D

Svečias

"PLAN B"

-What? Luke, ką tu čia darai?,-susiraukusi stebėjau, kaip šypsosi mano buvusysis . Dabar supratau, mamos šypseną, ji atvedė jį , kad Neitas įtūžtų.
-O ką nenorėjai, kad pasirodyčiau?,-jis kilstelėjo tobulą antakį ir priėjo prie manęs
-Žinoma, kad ne,-sumurmėjau ir pakėliau akis į jį, kilstelėjau antakį, tada pajutau, kaip jo ranka slysta mano nugaros linija. Dieve, jis žinojo silpnąją mano vietą. Sunkiai nurijau seilę, tačiau vis dar žiūrėjau į jį rūsčiu žvilgsniu.
-O nagi negi tu vis dar nenorėtum to?,-jis pasilenkęs, sukuždėjo man tai į ausį, pirštais perbraukė per mano švelnius plaukus, tada šiek tiek labiau pasilenkęs kvėpavo į mano kaklą. Jau maniau, kad tuoj pajusiu jausmą, kurio nereikėtų jausti stovint prieš visus.
-Ar tu visiškai neturi proto, eiti į mafijos būstynę, kalbėti su mafijos boso sužadėtine šitaip ir drįsti ją liesti ,-Neitas visiškai visiškai susinervinęs žiūrėjo į mus vis dar stovėdamas prie sofos su viskiu rankoje. Luke lėtai pakėlė akis į jį ir kilstelėjo antakį
-Maniau, kad tavo skonis geresnis, tai įrodo, jog buvai su manimi,-Luke nuleido akis į mane, o aš šyptelėjau ir toliau žavėjausi jo drąsumu. Pagaliau supratau, mama tiesiog visad labiau gerbė ir mylėjo Luke. Jis visad buvo vyriškesnis, Neitas tesugebėjo visus tramdyti ir stumdyti, atlikti darbus už jį. Tada..išgirdau, kaip keletas vyrukų išsitraukė ginklus ir juos užtaisė, o tada nusitaikė į Luke.
-Tik išaukit ir aš jus pririšiu nuogus, ištrauksiu akių ragenas, sukirpsiu visus pirštus, ištrauksiu liežuvius, nuplėšiu ausis ir nosį, tada ištampysiu visus organus, po to kai jūs numirsit, vėl prikelsiu ir padarysiu tai dar kartą, aišku?,-kalbėjau žiūrėdama į Luke, kuris rodė pasitenkinimą jog tokia buvo jo mergina ir šiokį tokį nustebimą, kad aš tokia. Tada galų gale patraukiau akis nuo jo šokoladinių ir atsisukau į visus, kurie išpūtę akis greitai įsikišo ginklus atgal. Pažvelgiau į mamą, po velnių ji..džiaugėsi. Ji džiaugėsi, kad aš palaikiau Luke.
-Leila, bet..tučtuojau nušaukit jį, girdi kaip jis šneka su manim?,-Neitas susinervino , o aš nusišypsojau
-Jeigu nori jį užmušti tai einu plikom rankom ir vienas prieš vieną,-eidama marmuriniai laiptais į viršų pasakiau, jaučiau visus žvilgsnius mano nugarą. Tada staigia atsisukau kilstelėjusi antakį. Pažiūrėjau į Neitą kuris sukinėjo stiklą rankoje, mačiau..jis mąstė ar eiti. Tada pažvelgiau į Luke, kuris žiūrėjo į mane su pagarba ir didžiule šypsena, kuri reiškia, kad jis manimi beprotiškai žavisi.
-Beje, jeigu žadat muštis išeikit į lauką, indiškiems kilimamas, užteks raudono atspalvio ir ..kieme pasistenkite, nesumindyti žolynų...Maiklas juos labai kruopščiai prižiūri,-nusišypsojau ir užkaukšėjau laipteliais. Eidama kolidoriumi žiūrėjau prieš save, ėjau su kreiva šypsena veide, prisiminusi Luke nugaros glostydama, išsiepiau plačiau ir kaip tik sustojau prie savo kambario, keletą minučių žiūrėjau prieš save, tada pasisukau į duris ir jas atidariau. Atėjusi pasižiūrėjau į raštelį prikabintą ant mano komodinio veidrodžio. Klestelėjau ant kėdės ir užsimetusi koją ant kojos, pasiėmiau raštelį. Perskaičiau ir atsidūsau. Niekada nebūnu be darbo. Padėjau raštelį ir atsikėliau nuo kėdės. Nuėjau į kitą kambarį, kuriame buvo vien drabužiai. Nusirengusi buvusią suknelę ir nusiavusi batelius, žvilgtelėjau save veidrodyje. Tobula, tik tiek galėjau apie save galvoti. Gūžtelėjau. Apsirengiau baltus marškinukus, juodą sijoną aukštintu liemeniu, per jį persivėriau rudą dirželį, užsidėjau juodus louboutin‘us, drugelio formos versace akinius ir pasiėmiau chanel rankinę. Pažiūrėjau į save veidrodyje, šyptelėjau ir pasikvepinusi nuėjau į kambarį. Čia kažkas buvo kitaip...Kvapas? Jis buvo kitoks. Tada pajutau per liemenį apjuosiamas rankas.
-Luke,-šyptelėjau kreiva šypsena ir prisiglaudžiau prie jo raumenų kurie buvo geriausi pasaulyje, kokius esu prieš tai mačius.
-Leila, atrodai fantastiškai , nekalbant apie tai kaip pasirodei svetainėje,-jis sukuždėjo man į ausį, kas mane vežė. Tas kvailys tai žinojo ir naudojosi.
-O brangusis, nieko naujo nepasakei,-gūžtelėjau ir atsitraukiau nuo jo, tada pažiūrėjau į jo veidą, jis prisilenkė prie manojo ir pradėjo šnabždėti planą..

» Kill or be killed
» Kill all your friends and take my hand.